Virtuali paroda „Bazilijonai Lietuvoje“
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Šventojo Juozapato metais.
Iš dabartinės Ukrainos kilęs Juozapatas (Ivanas Kuncevičius), Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendęs kaip iškilus dvasininkas, 1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske mirė kankinystės mirtimi. 1643 m. jis buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1867-aisiais – šventuoju. Jo viso gyvenimo moto – Evangelijos pagal Joną žodžiai: „Tegul visi bus viena“.
Minint Šv. Juozapato kankinystės 400 metų sukaktį, Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė dokumentų parodą „Bazilijonai Lietuvoje“.
Bazilijonai (lotynų k. Ordo Sancti Basilii Magni) – tai graikų (Rytų) apeigų katalikų vienuolių ordinas, kuris laikosi Romos imperijos krikščionių vyskupo Šv. Bazilijaus Didžiojo sudarytos Regulos. Ordino herbe pavaizduotas liepsnojantis krūmas, simbolizuojantis dieviškosios ir žmogiškosios prigimties jungtį.
Sąlygas Bazilijonų ordinui įsikurti Lietuvoje sudarė 1596 m. spalio 9 d. Lietuvos Brastos bažnytiniame susirinkime (sinode) priimtas nutarimas dėl ATR stačiatikių susijungimo (unijos) su Romos katalikų bažnyčia. Stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią ir svarbiausias katalikų tikėjimo dogmas bei apeigas. Atsirado nauja krikščioniška konfesija – unitai, kuriuos vėliau imta vadinti graikų apeigų katalikais. Bazilijonai, iš pradžių išpažinę stačiatikybę, priėmė Brastos bažnytinę uniją ir tapo vieninteliu graikų unitų vienuolių ordinu. Unitų bažnyčia tapo pavaldi Kijevo metropolitui, kuris XVII a. savo rezidenciją perkėlė į Vilnių.
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įsikūrimo Lietuvoje pradžia laikomi 1617 metai. Unitų dvasininkų Juozapo Benjamino Rutskio ir Juozapato Kuncevičiaus iniciatyva Naugarduke buvo sušaukta bazilijonų vienuolynų kapitula, kurioje dalyvavo penkių vienuolynų – Vilniaus, Bytenės, Žyrovičų, Minsko ir Naugarduko – atstovai. Kapitula įkūrė Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje. Vilniuje bazilijonai įsikūrė iš stačiatikių perimtuose Švč. Trejybės cerkvėjė ir vienuolyne. Čia pradėjo veikti vyrų ir moterų vienuolynai.
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma daugiau nei 3000 bylų, susijusių su graikų katalikų bažnyčios bei Bazilijonų ordino veikla ir istorija. Parodoje pristatomi XVI–XX amžių dokumentai.
Pirmoji parodos dalis skirta bendrai Bazilijonų ordino istorijai bei veiklai Vilniuje ir LDK nuo Brastos unijos (1596 m.) iki Bazilijonų ordino panaikinimo (1839 m.). Verta pasidžiaugti, kad po daugelio paieškos metų tarp įvairių 1863–1864 m. sukilimo laikotarpio dokumentų, sukilimo vadovybės instrukcijų, atsišaukimų ir patriotinių dainų pavyko rasti (kol kas vienintelį!) paveikslėlį su Palaimintojo Juozapato kankinio atvaizdu. Šv. Juozapatas vaizduojamas su kankinystės simboliu – kirviu ir kryžiumi rankose. Prasidėjus 1863 m. sukilimui, patriotiškai nusiteikę lenkai, ukrainiečiai ir baltarusiai garbino Palaimintąjį Juozapatą, laikydami jį savo globėju.
Atskiras parodos skyrius skirtas pirmajai bazilijonų spaustuvei. Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas nusipirko ją iš Mamoničių ir 1628 m. čia išspausdino pirmąjį leidinį. Bazilijonų spaustuvė naudojosi LDK valdovų privilegijomis, o 1768 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis spaustuvei suteikė Jo Karališkosios Didenybės spaustuvės titulą. Bazilijonai buvo vieni aktyviausių knygų leidėjų Abiejų Tautų Respublikoje. Dokumentai liudija, kad jie buvo įsigiję tiems laikams gana pažangią įrangą ir šriftus.
Paskutinė parodos dalis skirta unitų ir bazilijonų paveldui buvusioje LDK teritorijoje. Daug turtingų, įspūdingos architektūros bazilijonų vienuolynų ir bažnyčių buvo pastatyta dabartinėse Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose. Dauguma jų Rusijos caro įsaku XIX a. pirmoje pusėje buvo uždaryti, paversti stačiatikių cerkvėmis arba – dar blogiau – tapo ligoninėmis, kalėjimais. Liūdną unitų architektūros paveldo likimą Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje liudija Istorijos archyve saugomos Barūnų, Berezvičės, Bytenės (Bycenio), Gardino, Žyrovičų ir kitų bažnyčių bei vienuolynų nuotraukos. Parodos lankytojai turės galimybę susipažinti su žymių XX a. pirmos pusės fotografų, restauratorių J. Kloso, J. Bulhako, St. Lorenco, Z. Zdanovičiaus ir kt. darbais. Jie fotografavo dar gyvą, nykstantį ar jau sunaikintą kultūrinį paveldą. Didžioji dalis fotografijų iki šiol niekur nebuvo publikuotos.
Kviečiame apsilankyti parodoje!
Atnaujinimo data: 2023-12-21
Taip pat skaitykite:
Virtuali paroda „Kai Lietuva prabilo eteryje. Lietuvos radijas 1926–1940 m.“
Lietuvos ypatingajame archyve viešėjo Teksaso universiteto Ostine Clements centro studentai
Kviečiame dalyvauti Kauno regioninio archyvo „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!
Lietuvos archyvų sistemos darbuotojai stažavosi Norvegijos nacionaliniame archyve