Pranešėjų apsauga

Informacijos apie pažeidimus, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos reikalavimai, 2022 m. nebuvo gauta.

Pranešėjų apsaugos organizavimo valstybės archyvų sistemos įstaigose teoriniai ir praktiniai aspektai

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinimas. 

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Informaciją apie pažeidimą Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje ar tarnybai pavaldžioje įstaigoje – valstybės archyve (toliau apibendrintai vadinama valstybinės archyvų sistemos įstaiga) gali pateikti asmuo, kurį su valstybinės archyvų sistemos įstaiga sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) ir kuris teikia informaciją apie pažeidimą šioje įstaigoje.

Pažeidimas  – valstybinės archyvų sistemos įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo arba sutartinių santykių su valstybinės archyvų sistemos įstaiga.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2) pavojaus aplinkai;
3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4) neteisėtos veiklos finansavimo;
5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6) neteisėtu būdu įgyto turto;
7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8) kitų pažeidimų.

Pažymėtina, kad informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Asmuo informaciją apie pažeidimą valstybinės archyvų sistemos įstaigoje gali pateikti šiais būdais:

• Per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą (atsiųsti informaciją apie pažeidimą elektroninio pašto adresu [email protected])

Rekomenduojame informaciją apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimo formą. Informaciją apie pažeidimą galima pateikti ir laisvos formos pranešimu, tačiau jame privalo būti nurodyta, kad informacija apie pažeidimą yra teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu ir turi būti pateikta tokia informacija: kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir pan.; sužinojimo apie pažeidimą data ir aplinkybės; asmens, pranešančio apie pažeidimą, vardas, pavardė, asmens kodas, darbovietė, kiti kontaktiniai duomenys; jeigu įmanoma, pateikiami bet kokie turimi dokumentai, duomenys ar informacija, atskleidžianti galimo pažeidimo požymius.
Informuojame, kad pateikus informaciją apie pažeidimą pagal šią formą arba pateikus laisvos formos pranešimą, kuriame nurodyta, kad informacija apie pažeidimą teikiama pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, informacija apie pažeidimą per 2 darbo dienas bus perduota kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai).

• Lietuvos Respublikos prokuratūrai tiesiogiai

(Pranešimų apie pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos aprašo nustatyta tvarka)

Asmuo dėl pažeidimo gali kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos prokuratūrą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui; būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala; vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus; informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos; yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti; įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo; asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai.

• Viešai

Viešai informacija apie pažeidimą gali būti teikiama, siekiant pranešti apie gresiantį pavojų žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai, kai siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybių apie pažeidimą pranešti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų. 

Konfidencialumas

Asmeniui, pagal Įstatymą pateikusiam informaciją apie pažeidimą, yra užtikrinamas konfidencialumas.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
1) to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
2) asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Informacijos apie pažeidimą nagrinėjimas

Vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą administruoja, šiuo kanalu gautą informaciją apie pažeidimus nagrinėja, asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus konfidencialumą (išskyrus Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytus atvejus), užtikrina Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, Asta Baranauskienė, jos nesant – Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Šimkienė.

Detaliau gautos informacijos apie valstybinės archyvų sistemos įstaigoje galbūt rengiamus, daromus ar padarytus pažeidimus priėmimo, vertinimo, sprendimų priėmimo tvarką, konfidencialumo užtikrinimo procedūras reglamentuoja Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje ir valstybės archyvuose tvarkos aprašas.

Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas ir Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Konsultacijos

Kilus klausimų dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo, Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją ir Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, taikymo prašome skambinti Generalinės prokuratūros telefonu (8 5) 266 2329. Taip pat išsamiau su pranešėjams aktualia informacija galite susipažinti čia.

Kontaktiniai telefonai, jei kiltų klausimų dėl informacijos pateikimo vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu:

Asta Baranauskienė +370 649 74708

Rasa Šimkienė +370 675 08386