Užtikrintas fotografo Dionizo Putnos (1892–1964) fotografijų kolekcijos išsaugojimas ir atvėrimas visuomenei
Lietuvos centrinis valstybės archyvas įgyvendino antrąją projekto „Alantos fotografo Dionizo Putnos (1892–1964) fotografijų kolekcijos ir kunigo Juozo Matelionio (1895–1964) albumo įsigijimas“ dalį – visuomenei pristatomas išskirtinės istorinės ir meninės vertės Dionizo Putnos fotografijų palikimas. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Skubame pasidalinti žinia – nepraėjus nei pusei metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios, archyvas visuomenei pristato Alantos fotografo Dionizo Putnos (1892–1964) fotografijų kolekciją, kurią sudaro beveik tūkstantis fotopozityvų ir fotonegatyvų. Daugiau nei šešiasdešimt metų privačių asmenų, o vėliau vieno kruopštaus kolekcininko surinktos ir saugotos fotografijos, šiandien yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis – visiems atvira ir lengvai pasiekiama internetu.
Viteliškių kaime (Molėtų r. sav.) gyvenęs fotografas Dionizas Putna įamžino ne tik greta buvusį miestelį Alantą, tačiau ir kitus Lietuvos miestus, miestelius bei kaimus: Vilnių, Kauną, Biržus, Prienus, Salaką, Pabiržę, Staiginę, Skiemonis, Giedraičius, Musninkus, Kuktiškes ir kt. Fotografijose matomi įdomūs ir retai nuotraukose „pagauti“ tarpukario Lietuvos istorijos momentai, pvz.: po 1937 m. pavasarinio ledonešio suniokotas Prienų tiltas per Nemuną, 1939 m. Kaune vykusi aviacijos dienos šventė, 1939 m. šventinis pasiruošimas atgauti Vilniaus kraštą – D. Putnos nuotraukoje įamžinti simboliniai vartai, skirti sutikti į Vilnių žygiuojančius karius ir kt. Taip pat istoriniu požiūriu itin retos ir svarbios fotografijos iš Antrojo pasaulinio karo metų: 1941 m. birželio sukilimo laikotarpio Kaune fotografijose matomas mitingas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kitoje nuotraukoje – 1941 m. gaisras Kaune ir kt.
Įdomu, kad D. Putnos gyvenimas aprėpė ir dar vieną – sovietmečio – laikotarpį Lietuvoje. Fotografijose matomi stribai, rusiškais užrašais nuterliotas Trijų kryžių paminklas Vilniuje, nuverstas Skiemonių kryžius ir kt. Viena įdomiausių D. Putnos fotografijų kolekcijos dalių yra daugiau nei keli šimtai paprastų vietinių žmonių nuotraukų – Alantos gyventojų portretai. Nepagražinti veidai, dažnai suvargę, ne pagal amžių susenę. Dalis portretų daryti savadarbėje D. Putnos Viteliškio lauko fotostudijoje – prie namo sienos pritvirtinus baltą ar juodą drobulę. Pastarieji kadrai leidžia ne tik pažinti anuometinius Alantos krašto žmones, bet ir iš arčiau pažvelgti į paties fotografo darbo metodus.
D. Putnos fotografijų sutvarkymas, aprašymas ir skaitmeninimas yra ne tik techninis archyvinis darbas – kiekvienas aprašytas ir suskaitmenintas kadras leidžia išsaugoti konkrečią istorijos detalę: žmogaus veidą, šeimos gyvenimo akimirką, neišlikusį pastatą, paminklą, pasikeitusią gatvę, kraštovaizdį ar istorinio įvykio liudijimą ir t. t.
Dalį sutvarkytų D. Putnos fotografijų galima peržiūrėti E-kinas sistemoje, taip pat parengtas specialus fotopasakojimas lietuvių ir anglų kalbomis, kviečiantis iš arčiau pažinti fotografo kūrybą, jo užfiksuotus žmones, vietas ir XX amžiaus Lietuvos gyvenimo akimirkas.
Atnaujinimo data: 2026-08-13
Taip pat skaitykite:
Fotografo Algimanto Žižiūno paroda
Tremties ir lagerių metraštininkas. Valentino Gustainio 130-osioms gimimo metinėms