2023-05-31

Paskelbta konferencijos „Archyvai ir archyvarai dabarties iššūkių akivaizdoje“ programa

Paskelbta konferencijos „Archyvai ir archyvarai dabarties iššūkių akivaizdoje“, kuri vyks birželio 27 d. Kaune, programa. Konferencijoje apart privačių įstaigų dokumentų valdymo ir valstybės archyvų vartotojų patirčių tyrimų, ypač didelis dėmesys bus skiriamas išeivijos archyvų išsaugojimui ir tyrimams.

Tarp praradimų ir atradimų: privatūs išeivijos archyvai

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Daiva Dapkutė konferencijos metu analizuos su privačiais išeivijos archyvais susijusius klausimus.

„Didelė dalis išeivijoje sukurto dokumentinio paveldo yra saugoma privačių asmenų archyvuose ir iki šiol yra mažai žinoma (kai kuriais atvejais sunkiai prieinama) tyrinėtojams. Neretai tokiose privačiose, tyrinėtojams mažai žinomose kolekcijose gali būti sukaupta svarbių Lietuvos istorijos dokumentų. Nepaisant pastangų surinkti, išsaugoti šį paveldą išeivijoje arba susigrąžinti į Lietuvą, sparčiai nykstantys privatūs išeivijos archyvai iki šiol išlieka viena didžiausių problemų. Nemažai klausimų kelia ir archyvinėse institucijose taikomi skirtingi tokių privačių kolekcijų įvertinimo, atrankos, išsaugojimo principai – trūkstant diasporos istorijos specialistų, mažėja žmonių, galinčių identifikuoti ir įvertinti išeivijos paveldą”, – pranešimo temą pristato dr. Daiva Dapkutė, tikėdamasi paskatinti konferencijos dalyvius diskutuoti apie tai, kiek privačiuose išeivijos archyvuose išsaugota informacija gali būti svarbi/aktuali ne tik diasporos, bet ir Lietuvos istorijos tyrinėtojams.

Lietuvių išeivijos veiklos dokumentų paieškos

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos mokslinis tyrėjas, VDU prof. Juozas Skirius konferencijos metu nagrinės pagrindines išeivijos dokumentų paieškų ir išsaugojimo problemas, su kuriomis neišvengiamai susiduria atminties institucijos. Pasak pranešėjo, paskutiniais dešimtmečiais lietuvių išeivijos organizacijos, jų vadovai, suprasdami savo veiklos istorijai dokumentų reikšmę, bando išsaugoti savo veiklos dokumentinę medžiagą. Džiugu, kad ieško galimybę perduoti tą sukauptą dokumentinę medžiagą Lietuvoje ar išeivijoje esančioms dokumentų saugojimo įstaigoms – archyvams. Tačiau tokia situacija buvo ne visada. „Jeigu šioje srityje teigiami rezultatai pastebimi paskutiniais dešimtmečiais veikiančių organizacijų ir žymesnių veikėjų archyvų klausimais, tai prieškario lietuvių išeivijos organizacijų ir jų vadovų (grynorių) archyvai didžiąja dalimi neišsaugoti. <…> Neužtenka vien formalių dokumentuotų nutarimų ir įpareigojimų, bet turi būti visų atsakingų žmonių natūralus noras surasti, išsiaiškinti; surinkti tai, ką dar galimą suradus išsaugoti”, – sako mokslininkas.

Apie išeivijos archyvus kalbės ir Lituanistikos tyrimo centro Lemonte vadovė Kristina Lapienytė. Pranešėja su konferencijos dalyviais pasidalins Lituanistikos tyrimo centro patirtimis ir apžvelgs lietuviškos archyvinės medžiagos išeivijoje rinkimo, katalogavimo ir saugojimo ypatumus, sklaidos galimybes, iššūkius, su kuriais susiduria archyvai – darbuotojų pasirengimas, priemonių paieška, katalogavimo standartai bei veiklos finansavimas. Bus atkreipiamas dėmesys į išeivijos archyvų vaidmenį Lietuvos moksliniame gyvenime bei bendradarbiavimo su Lietuvos archyvais galimybės ir kliūtys.  

Konferencijoje dalyvaus 19 pranešėjų. Iš viso numatytos keturios sesijos.

Pirmojoje sesijoje bus apžvelgiami kai kurie bendrieji dokumentų valdymo aspektai ir problemos. Šioje sesijos pranešimus skaitys Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja dr. Daiva Lukšaitė, Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto tyrėja dr. Asta Petraitytė-Briedienė, Lietuvos istorijos instituto tyrėja dr. Danguolė Svidinskaitė. Antroji sesija skirta Archyvinių dokumentų paieškos, kaupimo ir sklaidos klausimams. Joje pranešimus skaitys Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė dr. Asta Skujytė-Razmienė, Lietuvos mokslų akademijos akademikas prof. Zigmantas Kiaupa, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doc. dr. Dominykas Burba, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos atstovas dr. Darius Kučinskas.

Trečioji sesija skirta išeivijos archyvams. Pranešimus skaitys JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininkė archyvų klausimais Regina Butkus, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto tyrėja dr. Daiva Dapkutė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos prof. Dr. Juozas Skirius, Lituanistikos tyrimo centro Lemonte vadovė Kristina Lapienytė ir atstovas dr. Robertas Vitas. Ketvirtojoje sesijoje bus pasidalinta vartotojų patirtimis ir analizuojamos dar ne(iš)naudotos valstybės archyvų paslaugų teikimo galimybės. Pranešimus skaitys Kauno apskrities viešoji bibliotekos vyr bibliografas dr. Mindaugas Balkus, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, VšĮ „Genčių genealogija” vadovas Arūnas Cijunaitis ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovė Agnė Vilkišienė.

Konferenciją moderuos: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos prof. dr. Juozas Skirius, Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja dr. Daiva Lukšaitė, Kauno regioninio valstybės archyvo vadovas Gintaras Dručkus.

Konferencijos programa 

Jūs vis dar galite užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfHN374pNMFNNp0-6mKoTd_WBnBc5QDrGchU7syc9Y4vCmm1w/viewform