Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė virtualią parodą „Simonas Konarskis archyvų dokumentuose“
2024 m. vasario 27 d. buvo minimos Simono Konarskio 185-osios mirties metinės. Šis 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas buvo sušaudytas 1839 m. vasario 27 d. Vilniuje, Pohuliankos priemiestyje (dabar Muitinės g.). Prieš šimtą metų, t. y. 1924 m. kovo 2 d., minint S. Konarskio 85-ąsias mirties metines Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenės rūpesčiu jo sušaudymo vietoje buvo atidengtas paminklinis akmuo su ereliu pagal Vilniaus universiteto profesoriaus ir architekto Juliaus Kloso (1881–1933) projektą. Paminklas išliko iki šių dienų, o erelis po Antrojo pasaulinio karo dingo. 2023 m. lapkričio mėnesį paminklas S. Konarskiui atnaujintas, ir jį vėl puošia erelis. Šios sukaktys, Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA) ir Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie) saugomi dokumentai paskatino parengti virtualią parodą „Simonas Konarskis archyvų dokumentuose“. Parodoje eksponuojami ir Istorinės ir literatūrinės draugijos / Lenkų bibliotekos Paryžiuje (Société Historique et Littéraire Polonaise – Bibliothèque Polonaise de Paris) bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentai.
S. Konarskis gimė 1808 m. kovo 5 d. netoli Simno esančiame Dapkiškių dvare. Su Vilniumi jį sieja ne tik 1830–1831 m. sukilimo įvykiai. 1831 m. birželio 19 d. S. Konarskis dalyvavo Panerių kautynėse prie Vilniaus, vėliau pasitraukė į Prūsiją ir Prancūziją, kur platino demokratines idėjas tarp emigrantų. Į Vilnių jis vėl atvyko 1838 m. gegužės mėnesį – čia įsigijo šriftą ruošiamai steigti spaustuvei atokiame Baltarusijos vienkiemyje. S. Konarskis, dangstydamasis svetimomis pavardėmis, slapstėsi bendražygių namuose ar nuomojamuose butuose, kol birželio 8 d. netoli Rukainių, Ašmenos trakto Kryžkelio pašto stotyje, buvo atpažintas ir suimtas. Tąkart jis prisistatė esąs Lukas Čulančikas. Vilniaus bazilijonų vienuolyne suimtasis buvo tardomas ir kankinamas, o mirties egzekucija įvykdyta Pohuliankoje.
Parodoje pristatoma apie 50 1686–1929 m. sudarytų dokumentų, susijusių su S. Konarskio gyvenimu ir veikla. Dokumentai suskirstyti į 7 grupes: Konarskių giminė, Dapkiškių dvaras ir Simono Konarskio gimimas; jo mokslai Seinų pradinėje mokykloje; karinė tarnyba ir dalyvavimas 1830–1831 m. sukilime; veikla emigracijoje; suėmimas, kalinimas ir tardymas; mirties bausmės įvykdymas ir 85-ųjų jo mirties metinių minėjimas Vilniuje.
Parodoje eksponuojami dokumentai yra parašyti lenkų, rusų ir vokiečių kalbomis. Tikimės, kad jie sudomins 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo, Simono Konarskio asmenybės tyrinėtojus ir visus besidominčius Lenkijos ir Lietuvos istorija.
Atnaujinimo data: 2024-03-20
Taip pat skaitykite:
Virtuali paroda „Kai Lietuva prabilo eteryje. Lietuvos radijas 1926–1940 m.“
Lietuvos ypatingajame archyve viešėjo Teksaso universiteto Ostine Clements centro studentai
Kviečiame dalyvauti Kauno regioninio archyvo „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!
Lietuvos archyvų sistemos darbuotojai stažavosi Norvegijos nacionaliniame archyve