Bus atverta išskirtinė Lietuvos valstybės naujojo archyvo paroda, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklai
1988 m. birželio 3 d. Gedimino pr. 3 (tuo metu – Lenino pr.) susirinkus 35 žymiems Lietuvos mokslo ir meno žmonėms, buvo sukurta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 2023 m. birželio 3 d. 9 val., praėjus 35 metams nuo LPS iniciatyvinės grupės susikūrimo, kviečiame susirinkti vėl ten pat – Gedimino pr. 3 ir paminėti svarbią Lietuvos istorijai sukaktį. Iki šiol neatskleisti šio laikotarpio istorijos puslapiai bus pristatyti Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Lietuvos valstybės centrinio archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo organizuojamoje mokslinėje konferencijoje „Sąjūdžio istorija ir patirtis”. Renginio metu bus atverta ir mėnesį veiks išskirtinė Lietuvos valstybės naujojo archyvo paroda, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklai (1988–06–03–1988–10–23). Parodoje atskleistos dar iki šiol viešojoje erdvėje nepasakotos istorijos apie mums žinomas asmenybes.
1988 m. birželio 2 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos rūmuose, įvyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą“. Birželio 3 d. 18 val. Mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje prasidėjo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį Lietuvos likimą. Į susirinkimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros žmonių susitikime buvo numatyti aptarti tokie klausimai: kultūros likimas, ekonominės pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kita. Tačiau rafinuotus akademinius pasisakymus pakeitė audringos diskusijos apie to meto realybę. Pirmininkaujantis akademikas Eduardas Vilkas kelis kartus kvietė pereiti nuo politinių ir visuomeninių ginčų prie mokslinių pranešimų, kurie buvo numatyti tos dienos darbotvarkėje, bet pranešėjams ir auditorijai nepaklusus jo raginimams E. Vilkas paprašė skirstytis. Ypač prasmingai ir gan taikliai į pirmininkaujančio E. Vilko raginimus atsiliepė prof. Vytautas Landsbergis. „Mokslininkai turi laiko ieškoti objektyvios tiesos, o mes laiko labai daug jau praradę. Norime kažko konstruktyvaus, veiksmingo. Ne kada nors, o dabar. Mes niekada nesužinosim, ką mes galim, kol nepradėsim daryti. Tik konkretūs visuomeniniai veiksmai parodys ir mūsų valią, ir mūsų jėgą“ – teigė kalbėjo V. Landsbergis. Galiausiai Zigmas Vaišvila pasiūlė įsteigti „Sąjūdžio iniciatyvinę grupę“, kuri vienytų jėgas. Z. Vaišvila teigė: „Toji iniciatyvinė grupė nepretenduos į vadovų vaidmenis. Tai būtų tiesiog pradžia, tad prašom siūlyti kandidatus“.
Įsteigus Sąjūdžio iniciatyvinę grupę buvo formuojami veiklos principai, sudaromos komisijos: socialinė-politinė, ekonominė, nacionalinė, teisinė, ekologinė ir organizacinė. Iniciatyvinė grupė nuosekliai laikėsi savo narių lygybės. Tarybinė valdžia ne kartą reiškė nepasitenkinimą, kad grupė neturi pirmininko ar kokio prezidiumo, su kuriuo galėtu vesti dialogą. Iniciatyvininkai tyčia nerinko jokio vadovo, kad derantis su LKP (už kurios nugaros stovėjo KGB), vadovas nepatirtų spaudimo ar psichologinio šantažo, o derantis su visais 35 Iniciatyvinės grupės nariais, kompartijos spaudimą būtų žymiai lengviau atlaikyti.
Tačiau įvairius raštus pasirašinėti tekdavo, nes Sąjūdis buvo veikianti organizacija. Tam buvo sugalvota formuluotė „Iniciatyvinės grupės vardu“, o dokumentus pasirašinėdavo kaskart vis kitas asmuo. Ilgainiui susiformavo savotiška praktika, kad ekologijos klausimais dokumentus pasirašydavo Z. Vaišvila, J. Jūzeliūnas pasirašydavo dokumentus, kurie susiję su stalinizmo nusikaltimų tyrimu, V. Landsbergis – telegramas aukščiausiajai SSRS valdžiai ir kt.
Stengdamasis kiek įmanoma arčiau priartėti prie tautos ir paskleisti plačiau savo idėjas, Sąjūdis pradėjo leisti savo laikraštį. Pirmasis Sąjūdžio laikraštis buvo „Sąjūdžio žinios“, o jo pirmasis numeris pasirodė 1988 m. birželio 13 d. Po gan trumpo laiko pradėjo eiti daugiau laikraščių, kuriuose atsispindėjo Sąjūdžio dvasia ir idėjos, kaip antai: „Aidai“, „Varpas“, „Atgimimas“, „Ašara“, „Rytas“, „Dobilas“ ir kiti.
Skleisdamas savo idėjas bei informaciją, Sąjūdis neapsiribojo vien tik spausdinto žodžio platinimu. Nepriklausomybės priešaušryje Sąjūdis pasižymėjo mitingų ir viešųjų akcijų gausumu. 1988 m. birželio 14 d. Vilniuje, Gedimino aikštėje, dalyvaujant Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams, įvyko viešas masinių trėmimų minėjimas. Šio minėjimo metu buvęs partizanas Leonas Laurinskas pirmą kartą viešai iškėlė trispalvę.
Birželio 24 d., išlydint Lietuvos TSKP delegatus į XIX suvažiavimą, įvyko Sąjūdžio sušauktas mitingas Gedimino aikštėje, kurio metu kalbėjo Sąjūdžio pakviesti TSKP delegatai: Algirdas Brazauskas, Kęstutis Zaleckas, LTSR užsienio reikalų ministras Vladislovas Mikučiauskas ir kiti. A. Brazauskas, pastebėjęs plazdančią trispalvę, piktai pareiškė: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“. Kai mitingo organizatoriai pašalino visas trispalves, tik tada LKP CK sekretorius prabilo į publiką. A. Brazauskas pažadėjo, kad bus likviduotos „baltosios dėmės“ Lietuvos istorijoje, kad bus puoselėjama lietuvių kalba bei kultūrinis palikimas. Šiame mitinge prof. V. Landsbergis išsakė bendrą Sąjūdžio nuomonę: „Išlydime delegatus ir visi žinome problemą, kurią sudarė pernelyg lėtas persitvarkymas Lietuvoje. Jeigu delegatai grįš iš Maskvos, priėmę mums palankius sprendimus, tada mes galėsime drąsiai teigti, kad tai buvo mūsų delegatai“.
Tą vakarą aikštėje, prie senosios muziejumi paverstos Katedros, dešimtys tūkstančių žmonių pirmą kartą išgirdo apie naujojo gyvenimo viltį ir Sąjūdį.
Daugiau apie renginį: https://fb.me/e/3xsjWPdqB
Maloniai kviečiame visus dalyvauti!
Atnaujinimo data: 2023-07-21
Taip pat skaitykite:
Virtuali paroda „Kai Lietuva prabilo eteryje. Lietuvos radijas 1926–1940 m.“
Lietuvos ypatingajame archyve viešėjo Teksaso universiteto Ostine Clements centro studentai
Kviečiame dalyvauti Kauno regioninio archyvo „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!
Lietuvos archyvų sistemos darbuotojai stažavosi Norvegijos nacionaliniame archyve