Archyvų atvirumas yra demokratinės kultūros barometras
„Archyvų atvirumas yra demokratinės kultūros barometras,“ – pabrėžė Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. dr. Inga Zakšauskienė rugsėjo 18 d. dalyvaudama Lietuvos istorijos instituto konferencijoje „Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?“.
Diskusijoje „Nepriklausomybės istorijos archyvų būklė“ ji kartu su Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriumi Dariumi Žeruoliu, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriumi Daliumi Žižiu, Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus patarėju Jokūbu Pukėnu, VU TSPMI profesore Aine Ramonaite bei LRT archyvų redaktoriumi ir žurnalistu Tomu Vaitele aptarė, kokie dabarties dokumentai taps rytojaus istorijos šaltiniais, kaip archyvai reaguoja į technologinius pokyčius ir kokią įtaką istorijos pasakojimui daro atrankos principai.
Kalbėta ir apie ateities uždavinius: kaip saugoti milžiniškus skaitmeninės kilmės dokumentų kiekius, kaip užtikrinti jų prieinamumą visuomenei, kaip pasitelkti istorikų ekspertizę atrenkant vertingiausius šaltinius. Atkreiptas dėmesys ir į žodinės istorijos bei tinklaveikos svarbą – kaip piliečių liudijimai, bendruomenių iniciatyvos ar net socialinių tinklų įrašai tampa svarbia istorinės atminties dalimi.
Atnaujinimo data: 2025-09-23
Taip pat skaitykite:
Virtuali paroda „Kai Lietuva prabilo eteryje. Lietuvos radijas 1926–1940 m.“
Lietuvos ypatingajame archyve viešėjo Teksaso universiteto Ostine Clements centro studentai
Kviečiame dalyvauti Kauno regioninio archyvo „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!
Lietuvos archyvų sistemos darbuotojai stažavosi Norvegijos nacionaliniame archyve








