Vilniaus Kalvarijos karių kapų paslaptys
2023 m. lapkričio mėn. Lenkijos Tautos atminties instituto archeologai, tyrinėdami sovietų valdžios 1979 m. sunaikintas Lenkijos karių palaidojimo vietas Vilniaus Kalvarijose, rado devynių karių palaikus. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai atskleidžia šiuo metu beveik pamirštų sovietmečiu sunaikintų karių kapų istoriją.
1919 m. balandžio–gegužės mėn. Lenkijos kariuomenei sutriuškinus Raudonosios armijos dalinius ir perėmus Vilniaus kontrolę, Vilniaus Kalvarijose buvo palaidoti kovose žuvę Lenkijos kariai. Vilniaus vyskupijos kurijos kanclerio prelato Lucjano Chaleckio iniciatyva, 1925 m. ant karių kapų buvo pastatytas paminklas su Švč. Mergelės Marijos statula. Karių atminimui atspausdintas lapelis su malda į Švč. Mergelę Mariją – su padėka už tai, kad gynė „mūsų sielas nuo bolševikinio maro“. 1944 m. liepą šalia paminklo buvo palaidoti per Armijos krajovos operaciją „Aušros vartai“ mūšyje Kriaučiūnuose, prie Vilniaus, žuvę Lenkijos kariai.
Gerai matomoje ir tikinčiųjų gausiai lankomoje vietoje šalia Kalvarijų Kristaus kančios kelio stovintis paminklas Lenkijos kariams su Švč. Mergelės Marijos statula ir užrašu ant postamento „Mergelei Marijai už Tėvynės išvadavimą“ nedavė ramybės sovietų valdžios atstovams. Komunistų valdžia nuo 1951 m. pradėjo reikalauti nugriauti paminklą ir kryžius nuo „sovietų liaudies priešų“ kapų, sulyginti su žeme „banditais“, „vokiečių fašistų okupantų pakalikais“ vadintų Lenkijos karių kapus taip, kad nė pėdsako neliktų. Kadangi Švč. Mergelės Marijos statulos nugriovimas galėjo išprovokuoti tikinčiųjų protestus, Kalvarijų parapijos klebonui Tadeušui Hoppe buvo nurodyta tikinčiųjų rankomis perkelti Šv. Mergelės Marijos statulą ir kryžius nuo karių kapų į kitą mažiau lankomą vietą – kad jie „nežeistų sovietinių žmonių jausmų“. 1951 m. Švč. Mergelės Marijos statula nuo postamento buvo nuimta ir perkelta į Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, o užrašas ant paminklo panaikintas. Tačiau žmonės neleido sunaikinti kapų ir ant jų stovėjusių kryžių, todėl sovietų valdžiai teko atidėti jų sunaikinimą.
1962 m. pabaigoje sovietų valdžios nurodymu buvo pradėtas naikinti Kalvarijų Kristaus kančios kelias. 1963 m. pavasarį buvo susprogdintos ir nugriautos šešiolika Kryžiaus kelio koplyčių – išliko tik keturios šalia bažnyčios stovėjusios koplyčios. Ramybėje nebuvo palikti ir Lenkijos karių kapai – 1979 m. karių palaikus iškasė ekskavatoriumi ir be jokių atminimo ženklų perlaidojo kapinėse šalia Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios. Tik 1990 m. buvo atidengtas atminimo ženklas su žuvusių Lenkijos karių pavardėmis.
Atnaujinimo data: 2024-09-06
Taip pat skaitykite:
Virtuali paroda „Kai Lietuva prabilo eteryje. Lietuvos radijas 1926–1940 m.“
Lietuvos ypatingajame archyve viešėjo Teksaso universiteto Ostine Clements centro studentai
Kviečiame dalyvauti Kauno regioninio archyvo „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!
Lietuvos archyvų sistemos darbuotojai stažavosi Norvegijos nacionaliniame archyve