Virtuali paroda „Australijos lietuviai. II dalis“
Minėdami Australijos lietuvių bendruomenės 75-metį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Australijos lietuvių archyvu kviečia prisiminti Australijos lietuvių įsikūrimo ir įsitvirtinimo šiame žemyne istoriją ir tęsia visus 2025-uosius truksiantį dešimties virtualių parodų ciklą, skirtą Australijos lietuviams.
Australijos lietuvių bendruomenė neabejotinai yra didžiausias ir svarbiausias visus Australijos lietuvius jungiantis veiksnys. Pasak žinomos Australijos lietuvių visuomenės veikėjos literatės, dailininkės Bronės Mockūnienės (Žaranskytės), kuri biografinėje atsiminimų knygoje „Lietuviai Australijoje. Kelionė į nežinią“ aprašė savo išgyvenimus, lietuvių išeivijos gyvenimą nuo atvykimo į Australiją iki Nepriklausomybės atgavimo galima skirstyti į keturis didesnius laikotarpius, kurie apima maždaug po dešimtmetį.
Pirmasis laikotarpis (1947–1960) – kūrimasis. Tai lietuvių pabėgėlių susipažinimas su Australija, jos išskirtinėmis sąlygomis ir taisyklėmis, pastangos prie jų taikytis, atsiradęs poreikis burtis ir organizuotis, dėti pagrindus savo asmeniniam, o kartu ir bendruomeniniam gyvenimui.
Antrasis dešimtmetis (1960–1970) – brendimo laikas, kai dauguma Australijos lietuvių siekė mokytis, įgyti aukštąjį išsilavinimą, kartojo Lietuvoje ar Vokietijoje baigtus mokslus, laikė egzaminus Australijos universitetuose, stengėsi prisiderinti prie krašto reikalavimų, tradicijų, naujos kultūros. Pažinę vietinių gyventojų gyvenimo būdą ir papročius, neapleidę veiklos lietuvių bendruomenėse, Australijos lietuviai atrado savo vietą šiame toli nuo Lietuvos esančiame krašte.
Trečiasis dešimtmetis (1970–1980) – neramus kovų laikotarpis, kurį autorė apibūdina australų posakiu stand up and be counted (nepasiduok, išlik rikiuotėje, kovok). Šio dešimtmečio iššūkiai – Australijos politiniai įvykiai, kai Australijos vyriausybė pripažino Baltijos valstybių okupaciją, o lietuviai ir toliau kėlė Lietuvos laisvės bylos klausimą, būrėsi į mitingus ir demonstracijas.
Ketvirtasis dešimtmetis (1980–1990) – kova už būvį tėvų žemėje, Lietuvos nepriklausomybės siekis, ypač dešimtmečio pabaigoje, kai Australijos lietuviai gyveno lietuvių tautos rūpesčiais.
Australijos lietuviai manė, kad 1950 m. susikūrusiai Australijos lietuvių bendruomenei Krašto tarybos sesijos – periodiškai vykstančių posėdžių laikotarpis – buvo būtinybė vykdant lietuvišką veiklą. Taryboje tiesioginiu būdu buvo atstovaujami visi lietuviai, sudaroma proga ir teisė paklausti rūpimus klausimus, pateikti pasiūlymus. Krašto tarybos susirinkimų protokoluose išsamiai atsispindi atstovų klausimai, pasisakymai ir pasiūlymai. Krašto valdybos, kurią kontroliavo Krašto taryba, veikla buvo veiksminga ir efektyvi, nors Australijos politinė ir ekonominė padėtis taip pat turėjo nemažai įtakos jos darbui ir rezultatams. Pasaulio lietuvių bendruomenės krašto valdybų dėmesys iki 1973 m. buvo nukreiptas į lietuvių bendruomenių vidaus reikalus – švietimą, spaudą, kultūrą, meną. Po 1972–1973 m. vis daugiau Australijos lietuvių kėlė Lietuvos okupacijos nepripažinimo klausimus.
Virtuali paroda „Australijos lietuviai. II dalis“ susideda iš dviejų skyrių: „Australijos lietuvių bendruomenė. Ištakos. Kūrimasis (iki 1960 m.)“ ir „Australijos lietuvių bendruomenė. Veikla (1960–1990 m.)“. Parodoje didžiausias dėmesys sutelktas į Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto tarybos ir valdybos, pirmininkų veiklą, bendruomenės ištakas atspindinčius dokumentus. Nuotraukose užfiksuotos ALB Krašto ir apylinkių valdybos, tarybų sesijos. Didžiąją parodos eksponatų dalį sudaro Australijos lietuvių archyve saugomi rašytiniai dokumentai ir fotografijos. Už jų atvėrimą plačiajai visuomenei esame dėkingi Dainai Pocius. Svarbu pabrėžti, kad didžiąją ALB Krašto tarybos sesijų protokolų dalį Australijos lietuvių archyvas yra suskaitmeninęs. Parodą papildo Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi Lietuvos diplomatinių pasiuntinybių, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) dokumentai ir nuotraukos apie Australijos lietuvių bendruomenės veiklą.
Jaučiame didelį profesinį susidomėjimą Australijos lietuvių archyve saugomais šaltiniais – jie mažai tyrinėti, unikalūs, parodantys lietuvių emigracijos raidą. Pirmą kartą atveriame juos Lietuvos visuomenei ir istorijos mylėtojams.
Atnaujinimo data: 2025-04-28
Taip pat skaitykite:
Inesos Petkevičienės tapybos darbų parodos atidarymas