Tęsiamas Lietuvos ir Švedijos archyvų bendradarbiavimas: dėmesys skaitmeninimui ir dirbtinio intelekto taikymui
2025 m. gegužės 20–22 dienomis Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. dr. Inga Zakšauskienė kartu su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Šimkiene, Duomenų ir skaitmeninio išsaugojimo sprendimų skyriaus vedėjo funkcijas atliekančiu Dariumi Baronu ir kitais archyvų sistemos atstovais lankėsi Švedijos nacionaliniame archyve (Franstos ir Harnosando miestuose).
Vizitas vyko vykdant Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos projektą „Lietuvos valstybinės archyvų sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ (2024–2025 m.). Projektu siekiama stiprinti archyvų sistemos žmogiškuosius išteklius, o jo įgyvendinimo plane numatyta ir ši stažuotė užsienyje. Šis vizitas – tęstinio bendradarbiavimo su Švedijos nacionaliniu archyvu dalis, grįstas tarpusavio pasitikėjimu ir dalijimusi gerosiomis praktikomis.
Vizito metu Lietuvos delegacija susipažino su Švedijos nacionalinio archyvo centralizuoto skaitmeninimo modeliu, kuris pasižymi aiškiai išgrynintais procesais, pamaininiu darbu, detalia infrastruktūra ir dirbtinio intelekto sprendimų taikymu. Aplankytas skaitmeninimo centras (vadinamasis „fabrikas“) Franstos mieste, kuriame dokumentai skaitmeninami ne tik nacionaliniam archyvui, bet ir išorinėms institucijoms. Taip pat pristatytas naujas, patogus tiek vartotojams, tiek darbuotojams, archyvų pastatas Saltvike, kurio veiklos pradžia planuojama 2025 m. rudenį.
Svarbiausios įžvalgos, aktualios Lietuvos archyvams:
· Centralizuotos skaitmeninimo veiklos modelis leidžia didinti efektyvumą ir mažinti klaidų tikimybę;
· Dirbtinis intelektas pasitelkiamas dokumentų paieškai, procesų pagreitinimui ir paslaugų teikimo gerinimui;
· Akivaizdi nauda iš savarankiško kompetencijų ugdymo – Švedijos pavyzdys rodo, kad tokios žinios padeda mažinti priklausomybę nuo išorinių paslaugų.
Pasak Rasos Šimkienės, tokio tipo bendradarbiavimas yra ypač naudingas: „Tai galimybė ne tik pamatyti, kaip veikia pažangios sistemos, bet ir tiesiogiai diskutuoti, kelti klausimus, vertinti mūsų pačių procesus ir ieškoti sprendimų čia ir dabar.“
Delegacijos nariai suformulavo rekomendacijas dėl galimo centralizuoto skaitmeninimo modelio taikymo Lietuvoje, siūlė stiprinti dirbtinio intelekto diegimą archyvų veiklose ir daugiau investuoti į darbuotojų kompetencijų plėtrą.