Lietuvos valstybės istorijos archyvas kviečia į parodos apie didįjį labdarį bajorą Juozapą Montvilą atidarymą
Birželio 12 d. 16 val. Lietuvos valstybės istorijos archyvas kviečia į dokumentų parodos, skirtos ypatingai asmenybei – verslininkui, bankininkui, visuomenės veikėjui Juozapui Montvilai (1850–1911), atidarymą.
Ne vienam jis girdėtas kaip novatoriškų XX a. pr. architektūros projektų Vilniuje iniciatorius, tačiau ne mažiau J. Montvila garsėjo ir kaip dosnus labdaros teikėjas, vargstančiųjų bei skurstančiųjų geradarys.
„Žmonės dažnai skundžiasi, kad pasaulis jų atžvilgiu yra neteisingas, tačiau jei tiksliai palygintų tai, ką gero padarė patys, ir ką gavo iš kitų, tikriausiai įsitikintų, kad galutiniu apskaičiavimu patys yra skolininkai“, – yra sakęs J. Montvila.
J. Montvila gimė 1850 m. kovo 21 d. Mitėniškių dvare prie Šėtos miestelio (Kėdainių raj.). Jo gimimo 175-osios metinės, kurias minime šiemet, ir paskatino Lietuvos valstybės archyvo darbuotojus parengti dokumentų parodą „Didysis labdarys Juozapas Montvila“. Tai išsamiausia kada nors surinkta ir eksponuota dokumentų kolekcija, pasakojanti apie J. Montvilos gyvenimą, jo veiklą statybų, mokslo, meno ir ypač labdaros srityse.
J. Montvila buvo kilęs iš pasiturinčios bajorų šeimos. Parodoje galėsite išvysti su jo protėviais susijusių dokumentų – Montvilų giminės genealoginius medžius (herbas „Kolona“), bajoriškosios kilmės patvirtinimo išvadas, testamentus ir kt. Tarp parodos eksponatų – ir XIX a. antrosios pusės planai, kuriuose pažymėtos Juozapo tėvui Stanislovui Montvilai priklausiusios žemės valdos, Mitėniškių dvaro dokumentai. Parodoje eksponuojamas ir originalus J. Montvilos krikšto akto įrašas, jo fotografijos bei portretai, asmeniniai laiškai, vizitinės kortelės ir kt.
J. Montvila buvo puikiai išsilavinęs. 1867 m. baigęs Vilniaus gimnaziją, jis išvyko studijuoti teisės Sankt Peterburgo universitete. Berlyne ir Vienoje jis klausėsi sociologijos ir ekonomikos paskaitų, gilinosi į Vakarų visuomeninių, filantropinių ir kultūrinių institucijų veiklą. Nenuostabu, jog grįžęs į Lietuvą J. Montvila gerokai įsiūbavo sustabarėjusį Vilniaus visuomeninį gyvenimą. Savo pavyzdžiu jis pademonstravo iki tol mažai kam girdėtas pozityvaus veikimo galimybes.
Būdamas Vilniaus žemės banko direktoriumi, jis inicijavo sublokuotų kotedžų, vadinamųjų kolonijų, statybas Naujamiestyje, Pohuliankoje, Šnipiškėse, Rasose, Lukiškėse, taip pat našlaičių prieglaudų steigimą.
J. Montvilos labdaringos veiklos centru tapo Vilniaus pranciškonų vienuolynas su greta buvusia Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (pranciškonų) bažnyčia Trakų gatvėje. Čia veikė J. Montvilos įsteigtos Vaikų globos draugija, Šv. Zitos tarnaičių draugija, Neturtingųjų globos draugija su nemokama valgykla, ligonine, nakvynės namais, kūdikių priežiūros draugija „Pieno lašas“ ir kitos. 1908 m. rugpjūtį čia buvo atidaryta paroda „Vaikas“, kurios sumanytojas ir mecenatas taip pat buvo J. Montvila. Neatsitiktinai būtent čia, greta Pranciškonų bažnyčios, 1932 m. buvo pastatytas paminklas J. Montvilai atminti.
Parodoje eksponuojamos žymaus to meto fotografo Jano Bulhako padarytos bažnyčios ir vienuolyno nuotraukos. Taip pat galima išvysti J. Montvilos globojamų architektų parengtus našlaičių prieglaudų projektus, parodos „Vaikas“ fotografijas ir kt.
Beje, Pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybės istorijos archyvu. Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą ir caro valdžiai uždarius vienuolyną su bažnyčia, čia buvo įkurdintas Vilniaus gubernijos viešųjų įstaigų archyvas. Pirmiausiai archyvo reikmėms buvo pritaikytos vienuolyno celės, o nuo 1871 m. – ir bažnyčia. Atlikus remontą, sijomis ir lentomis ji buvo padalyta į 5 aukštus, ir dokumentai čia saugoti iki pat 1992 m. Vėliau dokumentai buvo perkelti į Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugyklas. Kas be ko, sąsajos su Pranciškonų bažnyčia bei vienuolynu tapo dar vienu stimulu pasidomėti šiuose pastatuose vykusia veikla, taigi ir J. Montvilos iniciatyvomis.
Parodos apie J. Montvilą rengėjai tikisi, jog joje eksponuojami archyviniai dokumentai sudomins šio iškilaus visuomenės veikėjo ir filantropo asmenybės tyrinėtojus, o kartu paskatins susimąstyti apie mūsų pačių indėlį bendruomenės labui.
Paroda bus eksponuojama Lietuvos valstybės istorijos archyvo Ekspozicijų ir edukacijos salėje (Mindaugo g. 8, Vilnius).
Kviečiame apsilankyti parodoje darbo dienomis archyvo darbo valandomis!